Nidos švyturys atgimsta naujam gyvenimui

Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo šios vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama.

Nida garsėja savo ypatinga ramybe ir kasmet pritraukia būrį jos išsiilgusių keliautojų. Tikras šios ramybės oazės simbolis yra garsusis Nidos švyturys. Pirmasis švyturys Nidoje iškilo 19-ojo amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Raudonų plytų šešiakampės formos bokštas buvo statomas kartu apželdinant 51,4 metrų aukščio Urbo kalną. Švyturys pradėjo veikti 1874-ųjų metų spalio 24 dieną. Jo link vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie yra išlikę ir iki šių dienų. Senajame Nidos švyturyje buvo įtaisytas Fresnelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui buvo naudojama mineralinė alyva. Kas dešimt sekundžių jis siuntė 4 sekundžių blyksnį, matomą jūroje 21 jūrmylės atstumu.

Pirmasis Nidos švyturys veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos – besitraukiantys vokiečių kareiviai jį susprogdino. Tačiau jau 1945-aisiais metais švyturys buvo atstatytas, o 1953-aisiais metais – perstatytas. Visame pasaulyje švyturiai savo forma, spalva ir siunčiamais signalais skiriasi, tad kito tokio, kaip Nidoje nerasite. Dabartinis raudonais ir baltais dryžiais margintas navigacinis gelžbetoninis cilindro formos bokštas jūreiviams, tamsiu paros metu, specialiais sutartiniais ženklais siunčia signalus ir veikia automatiškai.

Nidos švyturys aukščiausiai lygio Lietuvoje iškilęs laivų kelrodis – net 79 m. virš jūros. Ant Urbo kalno pastatytas 29 m. aukščio švyturys skleidžia 41 kilometrų atstumu nuo kranto matomą šviesos signalą.

Nidos švyturys veikia iki šiol – 2016 m. jo šviesos įranga buvo atnaujinta. Ryškus specifinis baltos šviesos signalas sklinda sutemus.

Informacija apie lankymo valandas ir teikiamas paslaugas bus paskelbta vėliau.

Neringos muziejų informacija