Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos etnografinė sodyba

Etnografinėje sodyboje – namas ir kluonas, statytas 1905 m. Eksponatai pradėti rinkti 1991 m., o duris Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba lankytojams atvėrė 1994 m. Ekspozicija nuolat papildoma naujais eksponatais, surinktais Parko teritorijoje. Čia išvysite daugybę dzūkų buities daiktų – verpimo ratelį, kuparą, kūdikio lopšį, kubilą, rėčius, roges, vežimą, audimo stakles, sviestmušį, vietinių audėjų darbų ekspoziciją ir daugybę kitų autentiškų eksponatų. Tarp jų – net ir didžiausią Lietuvoje autentišką krepšį, dzūkų kašiku vadintą, skirtą voveraitėms rinkti – šis jų talpinęs apie 110 kg. 2008 m. pastatytas svirnas – liaudyje apdainuotas ir pasakomis apipintas sodybos pastatas. Sodybos kieme stovi ir keli senoviniai aviliai, pabrėžiantys, koks svarbus amatas dzūkams buvo bitininkystė.

Kiekvienam atvykusiam sodybos šeimininkas Jonas dzūkiška tarme papasakoja, kaip šiliniai dzūkai vaikščiojo ,,grybų trobelėm“, žvejojo, medžiojo, skiltuvu skėlė ugnį ir pasišviesdavo ,,dziedu“, ,,ajo Gudų šalalėn spalgenauc“, apsiavę vyžom, kaip įviliodavo biteles į drevėtą pušį ir ,,geiniu“ lipo į medį, apie šilinių dzūkų gyvenimo būdą, papročius, tradicijas, amatus… Išgirsite legendas ir padavimus apie Marcinkonis bei jų apylinkes, lyriškas, melodingas senųjų dzūkų dainas, sužinosite, kokius patiekalus gamino dzūkai kalendorinių švenčių metu.

Etnografinėje sodyboje panorėję galite išbandyti edukacines programas – vytelių pynimo, margučių dažymo, vilnos vėlimo, žvakių liejimo. Iš anksto užsisakę, galėsite paragauti ir kulinarinio paveldo patiekalų.

Nuotraukos:

• Daiva Kosinskaitė