Lagerio objektų komplekso karceris

Muziejus yra 2 km nuo Šilutės, kairiajame Šyšos krante įsikūrusiame Macikų kaime, buvusio dvaro teritorijoje. 1923 – 1939 m. Buvęs Macikų dvaras nuo seno buvo garsus stambia alaus darykla. Po 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, pasikeitė šio krašto gyvenimas. 1924 m. dvarą (70 ha žemės) išsinuomojo Lietuvos krašto apsaugos ministerija, o 1924 m. nupirko dalį Macikų dvaro pastatų, kuriose įrengė kareivines ir kitus reikalingus pastatus.

Vokiečių okupacijos metu 1939 – 1944 m. Macikuose buvo įrengta karo belaisvių stovykla Stalag 1C Heydekrug, kur buvo kalinami lenkai karo belaisviai. 1940 m. prie jų prisijungė belgai ir prancūzai, o 1941 m. – rusai. Kalinimo sąlygos buvo diferencijuotos ir priklausė nuo kalinių pilietybės.

Labiausiai ši stovykla pagarsėjo kaip karo lakūnų stovykla Stalag Luft 6 Heydekrug. Oficialiai ji veikė 1943 – 1944 m., kai joje buvo apgyvendinti britų ir kanadiečių puskarininkiai iš Stalag Luft I Barth.

1944 m. pabaigoje, sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą čia buvo įsteigtas lageris Nr. 184 ir jame kalinami Vokietijos karo belaisviai.

Karo belaisvių stovykla vokiečių kareiviams Nr. 184 buvo perorganizuota į GULAG’o Šilutės (Macikų) skyrių Nr. 3. Palygint nedidelėje lagerio teritorijoje tilpo visi sovietiniai atributai: barakai, karceris-izoliatorius, sanitarijos dalis ir kt. 1952 m. duomenimis, tai buvo didžiausias lageris okupuotoje Lietuvoje. Vienu metu čia galėjo būti kalinami 3000 žmonių, trečdalis iš jų lietuviai. Griežčiausiai, atskiroje uždaroje zonoje, buvo laikomi politiniai kaliniai, nubausti 25 metams pataisomųjų lagerio darbų.

Lageryje žuvusiųjų žmonių tikrosios mirties priežastys buvo slepiamos, nes jas sąlygojo sunkus prievartinis darbas, šaltis ir badas. Laidojant kalinį pagal GULAG’o instrukcijas, buvo reikalaujama ant kapo įkalti kuolelį su kapo numeriu.

Iš buvusios koncentracijos stovyklos pastatų šiuo metu išliko tik karceris. 1995 m. Šilutės tremtinių ir politinių kalinių sąjungos iniciatyva Macikuose įrengtas lagerio.

Greta muziejaus yra lagerio kalinių kapinaitės. Dabar išlikusi kapų teritorija yra mažesnė, nes vakarinę dalį nuplovė Šyšos upė, šiaurinę ir rytinę dalis ardavo traktoriai.

Iš muziejuje turimų duomenų žinoma, kad 1939 – 1944 m. Macikų karo belaisvių stovykloje galėjo būti skirtingos vietos kuriuose buvo laidojami žmonės. Tai patvirtintų ir 2011 m. Armalėnų kaime, esančio netoli Šilutės – Žemaičių Naumiesčio plento, rasta masinė kapavietė.

Nuotraukos:

• Šilutės Hugo Šojaus muziejus