Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia

Medinę bažnytėlę pastatė 1430 m. žemaičių vyskupas Mikalojus Dziežgevičius 6 valakų žemėje. 1522 metais karalius Žygimantas II bažnyčią atnaujino. Dabartinėje Švč. Trejybės bažnyčioje Jurbarke gyveno ir kunigavo pirmasis Lietuvos istorijos metraštininkas istorikas Motiejus Strijkovskis.

Karalienė Bona įpareigojo vietininką Joną Kuncevičių pastatyti naują bažnyčią. Ji 1555 m. dovanojo Straižių kaimą, turintį 6 valakus žemės, vikarui, bažnyčios tarnams ir mokyklai išlaikyti. Mokyklą 1557 m. įsteigė klebonas Martynas Hermanavičius. 1655 m. bažnyčia atstatyta. Po gaisro ji atstatyta ir 1741 m. Klebonas Leonas Kirvelis XIX a. viduryje skatino blaivybę.

Klebono Kazimiero Marcinkevičiaus ir vikaro Antano Kiznio iniciatyva 1901–1907 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1907 m. ją konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Į bokštą buvo įkeltas jurbarkiečių amerikos lietuvių dovanotas varpas. Jurbarkas XIX a. pab. – 1914 m. garsėjo bažnytiniu choru. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebonas K. Marcinkevičius uoliai platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Kunigas A. Kiznis buvo iškalbus pamokslininkas. Kunigas Pranciškus Stakauskas 1918 m. įsteigė „Saulės“ progimnaziją.

Per miesto gaisrą 1940 m. sudegė bažnyčios stogas, bokštų smailės ir vidus. Po metų bažnyčia apdengta, vidus suremontuotas ir išdažytas. Remontu rūpinosi klebonas Anatolijus Stanevičius. Vėliau atstatyti žemesni bokštai. Klebonų Mykolo Buožiaus (1911–1991 m.; palaidotas šventoriuje) ir Antano Slavinsko iniciatyva architektas K. Domanskis ir konstruktorius A. Dereškevičius suprojektavo 21 m ilgio bokštų smailes, kurios 1992 m. rugpjūčio 11 d. užkeltos ir pritvirtintos.

Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano. Dvibokštė. Šventoriuje yra Jurbarko parapijoje tarnavusių kunigų kapinės, varpinė su nenaudojamu senuoju bažnyčios varpu, Gerojo Ganytojo statula. 1976 m. vasarą ji buvo sužalota, išniekinti 4 kunigų kapai.