Kauno Rotušė

XV a. pradžioje buvo pastatyta pirmoji Kauno rotušė, kuri prieš 1463 metus sudegė, tačiau iki 1486 metų buvo atstatyta. Šiandien tiksli šio pastato buvimo vieta nėra žinoma, tačiau neabejojama, kad mūsų dienas pasiekusi rotušė pradėta statyti 1542 m. tuometės turgavietės centre. Statyba vyko lėtai ir ilgai. Pastatytoji rotušė buvo gotikinės architektūros, vieno aukšto, su nedideliu bokštu. Iki XVI a. pabaigos ji buvo perstatyta: užstatytas antras aukštas, sumūrytas naujas aštuonių aukštų bokštas. Manoma, kad pastato planų ir fasadų kompozicijos buvo renesansinės, o dekoras išliko gotikinis. Tada rotušė tapo svarbiausia aikštės architektūrine dominante ir šias pozicijas išlaikė iki šių dienų.

1967 m. gegužės mėn. pristatytas projektas Rotušės restauravimui ir pritaikymui Santuokų rūmams. 1968–1973 m. pastatas restauruotas pagal architekto Žibarto Simanavičiaus projektą.  Nuo 1974 m. pirmojo ir antrojo aukštų patalpos pritaikytos Santuokų rūmams, o pastato rūsiai – Keramikos muziejui. 2003 m. spalio 9 d. Kauno rotušė įtraukta į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.

Paskutinį kartą Rotušė buvo restauruota 2005 m. Prieš 30 metų pastatas buvo nudažytas jugoslaviškais sintetiniais nekvėpuojančiais dažais, kurie gerokai pakenkė išorinių sienų būklei. Po šiais dažais sienų tinkas pradėjo drėkti, pelyti, trūkinėti. Restauracijos metu seni dažai nuo pastato fasado buvo šalinami mechaniškai. Fasado spalva parinkta balto dramblio kaulo atspalvio, kuris yra artimiausias originaliai Kauno rotušės spalvai. Taip pat pakeisti langai, durys, lietvamzdžiai, suremontuotas bokšto laikrodis, atnaujinta vėtrungė.

Rotušė buvo miesto administracinis, prekybinis, ekonominis centras. Joje posėdžiavo magistratas – burmistro vadovaujama miesto taryba ir vaito suolininkų teismas. Magistratas rūpinosi visa miesto administracija bei verslo organizavimu. Jo žinioje buvo miesto gynyba, miestiečių ginklai, kovinis pasirengimas, miesto ūkis, miesto iždas bei pats rotušės pastatas. Magistrato nutarimai, teismų sprendimai buvo skelbiami ant rotušės laiptų. 1552 m. Žygimanto Augusto raštas įpareigojo magistrato potvarkius skelbti lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Rotušėje buvo įrengtas ginklų arsenalas, parduotuvės, saugomos miesto svarstyklės, rūsiuose sandėliuojamos prekės. Bokšto rūsiuose buvo kalėjimas.

Prie įėjimo į rotušę, duobėje po stiklu yra senovinė vaško lydymo krosnis.

Šiuo metu Rotušėje vyksta ne tik santuokos, bet ir priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai.

Kauno rotušėje saugoma miesto garbės svečių knyga, kurioje šiuo metu yra per 350 įrašų, tarp kurių – keturių karalių ir karalienių, trijų kunigaikščių, dvylikos prezidentų, popiežiaus Jono Pauliaus II, kardinolų, Europos miestų merų ir kitų žymių žmonių linkėjimai.

Šaltiniai:

1. Jolita Butkevičienė, www.autc.lt
2. https://visit.kaunas.lt