Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika stovi Senamiestyje, prie Rotušės aikštės. Gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko, neogotikos bruožų. Tai didžiausias neogotikos paminklas Lietuvoje.

Arkikatedra – netinkuotų plytų stačiakampė trinavė bazilika. Gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko ir neogotikos bruožų. Rytinėje jos pusėje yra ilga gotikinė presbiterija su trisiene apside, šiaurės rytuose – zakristija, pietryčiuose – neogotikinė koplyčia. Pietvakarių kampe – masyvus renesanso stiliaus 55 m aukščio bokštas. Pastato išorėje ir bokšte yra renesansui būdingo dekoro.

Ypač vertingi yra zakristijos pirmo ir antro aukštų krištoliniai skliautai (XV a. pabaiga). Tai vėlyvosios gotikos dekoratyvi konstrukcija, kurios išmūrijimas kiekvienam statytojui būdavo aukščiausios meistrystės liudijimas. Tai vieni plačiausių skliautų Europoje.

Bažnyčios interjere dominuoja vėlyvojo baroko septynių altorių ir sakyklos ansamblis. Tarp jų išsiskiria Didysis altorius su Nukryžiuotuoju ir apaštalų skulptūromis. Itin vertingas XVII a. IV ketv. medinis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius su paveikslais.

Kauno miesto parapijos bažnyčia funduota Vytauto Didžiojo XV a. pradžioje. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kauno parapijinė bažnyčia yra minima 1413 m. balandžio 22 d. rašte, kuriuo Vilniaus vyskupas Mikalojus suteikia jai atlaidų privilegiją. Manoma, kad ji buvo pastatyta 1408 – 1413 metais, Žemaičių krikšto įamžinimo proga.  Ji XV ir XVI a. buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama.

XV a. pab. išmūryta zakristija ir empora su krištoliniais skliautais. 120 metų parapinė bažnyčia stovėjo neužbaigta. Tik 1624 m. Karališkasis sekretorius ir Pajūrio tijūnas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas paskyrė statybai 10 000 auksinų. Iki 1650 m. pagrindiniai darbai baigti, pastatytas masyvus bokštas. Paaukštinus vidurinę navą, bažnyčia įgavo bazilikinę erdvę. Ji tapo didžiausiu Lietuvos gotikiniu pastatu.

1655 m. sudegė medinės konstrukcijos ir interjero puošyba. Vėliau atstatyta ir 1671 m. konsekruota. 1682 m. sumūryta šventoriaus tvora su dviem vartais. Per 1732 m. miesto gaisrą sudegė bažnyčios stogas, įgriuvo presbiterijos skliautai. Iki 1775 m. atstatyti skliautai, išdažytas vidus, įrengti altoriai, interjeras įgavo baroko bruožų.

1800 m. gaisras vėl apnaikino pastatą. Po gaisro restauruota šventovė iki šių laikų beveik nebepakito. 1808–1864 m. bažnyčia priklausė vienuoliams augustinams. Bažnyčia ir vienuolynas 1812 m. apiplėšti, jų vidus nuniokotas.

1895 m., vyskupo Mečislovo Paliulionio rūpesčiu, popiežius Leonas XIII buvusiai parapinei bažnyčiai suteikė katedros – svarbiausios vyskupijos bažnyčios titulą. 1895 m. įvyko katedros perkėlimo iškilmės. Į jas vyskupui Aleksandrui Beresnevičiui valdžia atvykti neleido.

1887 m. iš Gardino gubernijos kilęs architektas Florianas Vyganovskis parengė katedros rekonstrukcijos projektą. Pagal jį numatyta pastatyti du 113 m aukščio pagrindinio fasado bokštus. Projektas tik iš dalies įgyvendintas.

1921 m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Pijus XI katedrai suteikė Mažosios bazilikos titulą. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu.

Šaltiniai:

1. https://www.kaunoarkikatedra.lt