Daugiau apie objektą

1468 m. prie pilies pastatyta medinė bažnyčia, skirta mieste įsikūrusiems vienuoliams bernardinams. 1471 m. pradėta statyti mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia. Tiksliai nežinoma, kada ji baigta, bet 1503 m. jau veikė. 1603 m. bažnyčią smarkiai apgadino gaisras, o karo su Maskva metu, 1656 ir 1659 m. – Maskvos kariuomenė.

1812 m. Napoleono vadovaujama Prancūzijos armija bažnyčią pavertė miltų sandėliu. Paskutinį kartą kapitalinis remontas atliktas 1936 m. Po Antrojo pasaulinio karo buvo paversta sandėliu. Sovietmečiu čia buvo P. Mažylio medicinos mokykla.

2005 m. vienuoliai atgavo labai prastos būklės bažnyčią. Prie bažnyčios prisišliejęs mūrinis XVI amžiuje pastatytas vienuolyno pastatas, išlaikęs daug gotikos elementų. Šalia įrengtas Santakos parkas.

2009 m. liepos mėn. pradėti bažnyčios ir vienuolyno rekonstrukcijos darbai.

Ši vėlyvosios gotikos šventovė yra viena iš penkių, 1495 – 1510 m. statytų paminklų, priskiriamų originaliam Lietuvos nacionalinės architektūros paveldui. Tai monumentalus, ištįsęs (halės ilgis – 36,5 m., presbiterijos – 20,8 m.), vertikalių proporcijų ir ritmiškos kompozicijos pastatas, kurio fasadus skaido smailiaarkiai langai bei liekni ir grakštūs daugiatarpsniai kontraforsai. Ypač saviti presbiterijos kontraforsai, tarsi kolonos visai nesiliečiantys su siena ir remiantys ne ją, o arkas virš langų ir pastogės karnizų.

Bažnyčia halinė; visos trys navos uždengtos bendru dvišlaičiu stogu, atskirta tik aiškiai žemesnė presbiterija, virš kurios iškyla tapybiškas barokinis bokštelis. Pats pastatas sumūrytas iš tamsraudonių plytų, taikant gotikinį jų rišimo būdą; puošybai saikingai naudotos perdegtos juodos spalvos plytos, iš kurių dažniausiai sudėlioti rombų ir kryželių raštai. Sienos labai storos: navų dalies – 1,3 m., presbiterijos – 1 m. Trys navos dalinamos į penkias travėjas, dengtas pusapskričiais kryžminiais skliautais. Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, karų ir buvo perstatyta.

Nepaisant dažnų perstatymų Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolyno pastatai išlaikė gotikinės architektūros pobūdį. Bažnyčia iš išorės netinkuotų plytų mūro, stačiakampio plano, halinė, trinavė (navas skiria keturios poros stulpų). Presbiteriją nuo centrinės navos skiria pusapskritė arka, užbaigia trisienė apsidė. Fasadą puošia žemą cokolį skirianti siaura, įgaubto profilio plytų juosta, dar viena siaura juostelė po langais. Frontone ir jį nuo apatinės fasado dalies skiriančiame karnize gotikos elementų nebelikę. Įdomūs presbiterijos kontraforsai – primenantys aštuoniakampes kolonas, laikančias originalią segmentinę arkadą ir stogą.

Plytos tamsiai raudonos, vietomis yra juodų perdegtų plytų galų. Gotikinis bažnyčios interjeras neišlikęs, bet yra išlikę barokinės įrangos fragmentų: dalis medinių barokinių altorių, vargonų tribūna, stalės su pranciškonų kankinių atvaizdais. Gražus šv. Pranciškaus Asyžiečio paveikslas, buvęs viename iš bažnyčios altorių, bei 1703 m. didžiajam altoriui sukurtos Izraelio karalių skulptūros šiuo metu saugomos Kauno kunigų seminarijoje.

Pietinėje pusėje prie bažnyčios šliejasi vienuolynas. Jo korpusai drauge su bažnyčia sudaro stačiakampį uždarą kiemą. Korpusų pirmąjį aukštą iš kiemo pusės juosia koridorius, kuris drauge su buvusia primūryta prie bažnyčios galerija sudaręs vientisą apėjimą. Tai įprastinė gotikos vienuolynų plano schema. Vienuolyno išorinės sienos buvo netinkuotos, jų paviršių puošė juodų plytų rombiniai ornamentai. Pagrindinio pietinio fasado šonuose buvo portalai, per vidurį – du paprastesni įėjimai į rūsį. Interjerai taip pat buvo puošnūs: dekoratyvus vidaus portalas, smailėjantys kryžminiai pirmojo aukšto koridoriaus skliautai, sienų tapyba.

Žemėlapis