Daugiau apie objektą

Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, dar žinoma kaip Vytauto Didžiojo bažnyčia – seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Tokia pastato kompozicija neturi analogų nei LDK, nei gretimų šalių teritorijoje.

Bažnyčia halinė, trinavė. Rytiniame gale yra žemesnė presbiterija su trisiene apside, vakariniame – aukštas bokštas. Autentiški gotikiniai skliautai išlikę presbiterijoje, pietinėje koplyčioje ir zakristijoje.

Bažnyčios sienos labai storos: navų dalies – 1,6 m, presbiterijos ir koplyčių – 1,3 m. Sienų mūras kiautinis: vidus suklotas iš lauko akmenų, o paviršiai – iš plytų. Taikytas gotikinis plytų rišimas – pakaitomis dėtos ilgainės ir trumpainės plytos. Visuose fasaduose iš perdegtų juodos spalvos plytų sudėlioti kryželių, rombų raštai, o šiauriniame – dideli kryžiai (pranciškonų konventualų vienuolijos ženklas).

Jėzuito istoriko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teigimu, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas mūšyje su totoriais prie Vorsklos buvo sumuštas ir vos nenuskendo upėje. Išsigelbėjęs jis pažadėjo Mergelei Marijai atsidėkodamas pastatydinti bažnyčią ant upės kranto.

Bažnyčia pastatyta apie 1400 m., priklausė pranciškonams. Pirmą kartą dokumentuose minima 1439 m. – tada čia leista laikyti pamaldas svetimtaučiams. Iš pradžių buvo sumūryta navų dalis ir presbiterija. Manoma, kad XV a. pab. pastatytas ir bokštas. 1600 m. dailininkas Tomašas Makovskis graviūroje bažnyčią vaizduoja su bokštu, kuris galbūt atsirado kaip orientyras Nemunu plaukiantiems laivams.

1655–1661 m. Švedijos ir Rusijos kariuomenės bažnyčią apiplėšė ir apgriovė. 1669 m. Minsko pilių prefekto Mykolo Jeronimo Ivanausko lėšomis atstatyta. XVIII a. pradžioje apgriauta, 1712 m. atnaujinta.

1812 m. prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas iš Vytauto bažnyčios padarė ginklų sandėlį. Prancūzai, pralaimėję karą ir bėgdami per Lietuvą, bažnyčią padegė, vienuolynas apiplėštas ir nuniokotas. 1819 m. bažnyčia suremontuota.

1831–1832 m. paversta Rusijos kariuomenės maisto sandėliu. 1845 m. uždaryta bažnyčia ir vienuolynas. Vienuolyno patalpose įsikūrė policijos nuovada ir kariuomenės įgulos kanceliarija.

Nuo 1930 m. vadinama Vytauto vardu.

Krantinėje ties Vytauto bažnyčia buvo įrengta prieplauka, čia švartavosi burlaiviai, vėliau – garlaiviai. Į kitus miestus gabentos prekės, vykta į apžvalgines keliones.

1877 m. sausio 13 d. šalia bažnyčios įsteigta Nemuno vandens lygio matavimo stotis. 1915 m. rugpjūčio 16 d., prasidėjus I pasauliniam karui, stebėjimai nutraukti. 1916 m. sausio 1 d. vokiečiai atnaujino stebėjimus. Nuo 1919 m. kovo 31 m. stebėjimus tęsė Kauno vandens kelių rajonas.

Stoties matuoklė sumontuota prie granito sienos. Nulio altitudė 20,8 m virš jūros lygio.

Žemėlapis