Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia

Antrojo pasaulinio karo metu senoji Klaipėda buvo naikinama. 1945 m. sausio mėnesį subombarduoti beveik visi maldos namai. Sugriauta ir raudonų plytų gotikinių formų katalikų bažnyčia, stovėjusi S. Daukanto ir Plačiosios gatvių sankryžoje. Tų dienų įvykių liudininkų prisiminimuose minima, kad buvusi „didelė duobė viduryje, bokšto viršūnės dalis įgriuvusi į vidų, stogo nebuvo, o sienos sveikos “. Visi katalikų parapijai priklausę pastatai smulkiosios architektūros elementai sovietmečiu buvo sunaikinti, kaip ir visos kitos miesto bažnyčios. Būtent šiuo laikotarpiu sklype, kuriame stovėjo Šv. Trejybės katalikų bažnyčia, iškilo tipinis sovietinės architektūros gyvenamasis namas. 1945 m. gegužės mėnesį pasirašytu Telšių vyskupo prašymu jau tų pačių metų pabaigoje katalikams buvo atiduota irvingerių Apaštalų Bažnyčia, esanti Jūros aikštės ir Bokštų skersgatvio kampe. Tai buvusi vokiečių senkatalikų „Katolische Apostolische Gemeindekirche“ bažnyčia. Tais pačiais metais bažnyčiai suteiktas Kristaus Karaliaus titulas.

Nuo pokario iki 1988-ųjų Kristaus Karaliaus bažnyčia buvo vieninteliai veikiantys maldos namai katalikų Klaipėdoje. Sovietmečiu visiems Lietuvos tikintiesiems sąlygos dalyvauti bendruomenės gyvenime buvo labai varžomos. Šį sunkų laikotarpį išgyveno ir Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapija. Nors tikintieji patyrė daug suvaržymų ir apribojimų laisvai atlikti religines praktikas, tačiau Kristaus Karaliaus bažnyčioje šimtai vaikų buvo ruošiami pirmai išpažinčiai ir komunijai, šioje bažnyčioje buvo laiminamos santuokos.

1997 m. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia rekonstruota pagal architekto Sauliaus Prikockio projektą pristatant apsidę ir zakrastiją.

Pagrindinio bažnyčios restauravimo idėjos įkvepėjo ir rėmėjo Ramūno Miliko rūpesčiu 2001 m. atliktas pastato kapitalinis remontas pagal architekto Sauliaus Manomaičio projektą, o bažnyčios interjeras papuoštas dailininkų Dalios Skardžiūtės, Carlo Bertagnin OFM ir Pauliaus Vaineikio OFM nutapytomis Kristaus Karaliaus ir Kristaus kančios kelio ikonomis. Pagrindinis bažnyčios vidaus interjero akcentas – centrinis altorinis Kristaus Karaliaus paveikslas, nutapytas ta pačia maniera kaip ir Kryžiaus Kelio stotys. Kristaus, Visatos Karaliaus, ikona vaizduoja Kristų, sėdintį soste, Jam po kojomis Visata.

Šaltiniai:

1. https://telsiuvyskupija.lt