Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas

Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas dar žinomas kaip Klaipėdos kareivinės. Tai neogotikos stiliaus pastatų kompleksas Klaipėdoje, kuriame nuo 1993 m. yra įsikūręs jausiausias Lietuvoje, Klaipėdos universitetas. Ansamblį sudarė aštuoni raudonų plytų pastatai, iš kurių iki šių dienų yra išlikę šeši.

Iki XIX a. pabaigos Prūsijos kariuomenės įgula Klaipėdoje buvo apgyvendinama miestiečių butuose. Pirmosios kareivinės Klaipėdoje dislokuotai Vokietijos kariuomenės įgulai apgyvendinti buvo pastatytos 1876–1880 m., tačiau XX a. pradžioje Klaipėdos miestas pasiūlė Vokietijos karinei valdybai statyti naują kareivinių kompleksą. 1907 m. į jau baigtas statyti kareivines persikėlė Klaipėdos įgula. Kareivinių kompleksui priklausė šeši skirtingi pastatai kareiviams, vadams, taip pat čia buvo maža koplytėlė, valgomieji, ginklų sandėliai.
Visi komplekso statiniai buvo naudojami armijos tikslams beveik pusę amžiaus.
1993 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdoje dislokuotos Rusijos kariuomenės karininkai pasirašė karinio miestelio su jame esančiais šešias neogotikiniais pastatais ir daugybe menkaverčių statinių 25,6 ha teritorijos perdavimo Klaipėdos universitetui aktą. Tais pačiais metais, ką tik atvėrusių savo kontrolės postus kareivinių paradų ir žygių treniruočių aikštėje, stebint dar nespėjusiems išvykti Rusijos kariams, įvyko naujųjų mokslo metų pradžios iškilmės.

Pagrindinių šešių pastatų restauravimo darbai vyko penkiolika metų. 1997 m. spalį į restauruotas patalpas įsikėlė Universiteto rektoratas. 2000 m. vasario 14 d. buvo atidarytas restauruotas Evangeliškosios teologijos centro pastatas; 2002 m. vasario 5 d. – baigtas restauruoti Humanitarinių mokslų fakulteto ir Sveikatos mokslų fakulteto pastatas; 2003 m. rugsėjo 1 d. – penktasis restauruotas statinys – universiteto knygynas; 2009 m. pradžioje – šeštasis ansamblio statinys – Universiteto Aula ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Neogotikinio ansamblio pagrindą sudarė trys simetriškai išdėstyti korpusai: du pagrindiniai kareiviams gyventi ir žemesnis statinys kulto reikmėms ir valgyklai. Tūriu išsiskyrė keturaukščiai gyvenamieji statiniai. Kiti statiniai buvo skirti štabui, sargybinei, karininkų butams, sandėliams.

Visus šešis kareivinių ansamblio pastatus jungia ne tik neogotikinė architektūra, raudona plytų spalva, tačiau ir vienodos segmentiškos langų angos, taip pat žalios majolikos detalės, kuriomis apdailinti cokoliai, palangės. Pastatų architektūroje pasitaiko ir kitų iš viduramžių perimtų elementų. Pvz., amunicijos korpuso sieną puošia dvi skydų pavidalo nišos (tokių skydų yra senųjų vokiečių miestų vartuose). Kai kurių korpusų sienose derinamos raudono mūro ir šviesaus tinko juostos, primenančios Vokietijos ir Klaipėdos krašto architektūrai būdingą fachverkinį karkasą. Ansambliui griežtumo ir monumentalumo teikė ir metalinė tvora, kurios ažūrines sekcijas laiko aukšti mūriniai stulpai su betoninėmis „kepurėmis“.

Šaltiniai:

1. Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu: studija, skirta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui. Sudarytojas Vasilijus Safronovas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. ISBN 978-9955-18-646-5