Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai (pranciškonų bernardinų) bažnyčia ir vienuolynas

1659 ir 1710 m. vienuolyną apiplėšė ir nuniokojo švedų kariuomenė. Sapiegos ne tik suremontavo pastatus, bet ir atnaujino didįjį altorių. Manoma, kad prie bažnyčios interjero apdailos prisidėjo skulptorius ir tapytojas Jokimas Dobročinskis. Didžiojo Žemaitijos maro metu išmirė ir daug vienuolių. Juos nuo bado gelbėjo dvaro savininkai, atsiųsdami duonos.

1907–1912 m. pagal Krokuvos architekto restauratoriaus Slavomiro Odživolskio projektą bažnyčia perstatyta. Prijungtos dvi šoninės navos, išmūrytas transeptas su puošniais frontonais. Virš transepto pastatytas naujas medinis bokštas su keturiais šoniniais bokšteliais. Kunigas Antanas Bizauskas, 1912 m. įšventintas vienuoliu, atgaivino vienuolyną ir vienuolijos provinciją. Vienuoliai vadovavo gimnazijai, auklėjo jaunimą.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai, 1940 m. liepos 26 d., sovietinė valdžia uždarė vienuolyną. 1941 m. birželio 26 d. Kretingoje kilęs gaisras smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyno pastatus. 1949 m. sovietinė valdžia konfiskavo bažnyčios turtą ir apribojo jos veiklą.

1950 m. bažnyčia remontuota, o 1982 m. klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu atstatytas per Antrąjį pasaulinį karą sugriautas bokštas, sutvarkyta šventoriaus tvora. Klebonas ir Telšių vyskupijos kancleris pasistatę liejyklą nuliedino 3 varpus ir įkėlė į bažnyčios bokštą.

Bažnyčia turi gotikos ir renesanso bruožų, bazilikinė, su pusapskrite koplyčia ir aukštu bokštu. Vidus 3 navų. Yra 7 barokiniai altoriai. Po bažnyčia yra didikų palaidojimų su paminklinėmis lentomis, herbais. Šventorių supa mūrinė tvora. Netoli yra senos kapinaitės, apjuostos plytų mūro tvora.

Bažnyčios centrinės ir zakristijos durys puoštos drožiniais ir fundatorių herbais. Sakykla puošta skulptūromis.

Didysis altorius – reikšminga bažnyčios vertybė. Tai didžiausias medinis altorius Lietuvoje. Jis visas yra pagamintas iš medžio, nenaudojant nei akmens, nei betono. Altoriaus kompozicija – dviaukštė, 16 m aukščio ir 8 m pločio. Jame yra įkomponuota 21 skulptūra. 2004–2008 m. buvo atlikta didžiojo altoriaus restauracija, kuriai beveik pusę milijono litų skyrė valstybė.

Bažnyčioje stovi seniausi žinomi datuoti Lietuvoje vargonai. Pirmoji žinoma vargonų buvimo vieta – Gintališkės Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Manoma, kad jau tuomet vargonai buvo nenauji. Karaliaučiaus arba Kuršo meistrų darbo vargonai buvo suremontuoti ir perdirbti, o ant jų prospekto užrašyti 1744 metai.