Daugiau apie objektą

Bažnyčia – vėlyvojo baroko stiliaus. Nuo 1992 m. bažnyčios su vienuolynu pastatų ansamblis yra kultūros paveldo objektas.

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, graikiško kryžiaus plano su zakristija. Nuo kitų Lietuvos ir Europos dominikonų bažnyčių skiriasi tuo, kad paprastai šio ordino vienuoliai statė vienanaves salines bažnyčias arba bazilikas su trimis navomis. Bažnyčia yra su kupolu, pagrindinį fasadą įrėmina du neaukšti kvadratinio plano dviaukščiai bokšteliai, tarp kurių yra trikampis frontonas. Fasado kampus pabrėžia suporinti piliastrai.

Bažnyčia statyta kaip Kosilos šeimos ir dominikonų mauzoliejus, išlikę laidojimams skirti požemiai.

Bažnyčios ir vienuolyno ansamblio medinė varpinė priskiriama istorizmui. Ją 1881–1884 m. pastatė vietos meistras Ignas Zdanavičius. Statinio projektą ir sąmatą sudarė Seinų apskrities inžinierius-architektas Lipskis. Varpinė kvadratinio plano, dviejų aukštų su neaukštu cokoliu. Varpas kabo antrame aukšte, į kurį veda medinė laiptinė. Varpinės togas keturių šlaitų su keturiais frontonais.

Vienuolyno pastatas dviaukštis, „T“ raidės plano. Su bažnyčia vienuolyno pastatą jungia siauras koridorius.

Buvusios klėties pastatas dviaukštis, stačiakampio plano, turi baroko bruožų. Įėjimas iš pietinės pusės, fasado centre. Dešinėje pastato pusėje pirmojo aukšto grindys pakeltos, nes rūsyje yra katilinė, kurios kaminas iškyla dešinėje stogo pusėje.

Bažnyčios viduje galima pamatyti autentiškus suolus su medžio inkrustacijomis, kuriems jau daugiau nei 250 metų, taip pat baroko ir rokoko stiliaus altorių, daug XVII–XX a. dailės paminklų. Po istoriškai vertingais paveikslais ir sienine tapyba puošta bažnyčia yra išlikęs dominikonų vienuolių laidojimo rūsys, kuris, kaip pasakoja gidė, jau įrenginėjamas buvo su mintimi, kad čia amžinojo poilsio atguls mirę vienuoliai.

Bažnyčioje įrengti 7 puošnūs altoriai. Išliko Varšuvos meistro Šimanskio 1899 m. vyskupo Antano Baranausko vizitacijos garbei įrengti vargonai. Vargonais grojo Konstantinas Čiurlionis (1851—1914), garsaus dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio tėvas.

Šventorius apmūrytas, jame ant kolonos priešais bažnyčią stovi medinė Šv. Agotos statula. Ji pagal padavimus sauganti nuo žaidų ir gaisrų, nes 1808 m. žaibas trenkė į bažnyčios kupolą ir sudegino stogą.

1996 m. kanauninko Valio Zubavičiaus pastangomis senoji XIX a. šv. Agotos skulptūra perkelta į bažnyčią, o jos vietoje pastatyta Alfonso Vauros padaryta kopija.

1999 m. dalis ansamblio perduota visuomeninei organizacijai „Liškiavos kultūros centras“, kuri vykdo turizmo, kultūros, meno plėtros programas.

Žemėlapis