Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Užsukus į vidų, taip pat yra kuo pasigrožėti: įspūdinga sakykla ir trys meniški altoriai, kuriuos puošia bareljefai, yra padaryti iš marmuro, atvežto iš Prancūzijos. Centriniame altoriuje yra jau XVII amžiuje minimas Dievo Motinos Marijos paveikslas. Kiti du mediniai altoriai, esantys šoninėse navose, yra perkelti iš ankstesnės medinės bažnyčios.

1897 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą šalia senosios medinės buvo pradėta statyti nauja neogotikinio stiliaus bažnyčia. Trečdalį statybos išlaidų sumokėjo grafas Tiškevičius, kitas – parapijiečiai, vadovaujami klebono Juozapo Šniukštos.

Manoma, kad ant Birutės kalno XVI a. buvo koplyčia. Žemaičių vyskupijos konsistorija, remdamasi Rusijos įstatymų sąvado straipsniu, kuriuo bažnyčių ir koplyčių atstatymui nereikalaujama valdžios leidimo, 1866 m. pradžioje nusiuntė Palangos klebonui Steponavičiui mūrinės koplyčios projektą ir įsakė ją pastatyti ant Birutės kalno. 1866 m. teismo sprendimu įsakyta nugriauti baigiamą įrengti koplyčią. Gyventojams užprotestavus, koplyčia išsaugota ir stovi iki šiol. Ilgametis Palangos klebonas Jonas Ilskis (1907–1985) po Antrojo pasaulinio karo suimtas ir ištremtas. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė. Šventoriaus tvora akmenų ir plytų mūro. Šventoriuje palaidotas Palangos klebonas monsinjoras Bronius Barauskas (1908–1985 m.), vyskupijos tribunolo narys, bei Palangos klebonas ir dekanas Juozapas Miklovas (1919–1991), visuomenės veikėjas, kunigas Kazimieras Prapuolenis (1858–1933 m.).