Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Plungės bažnyčia yra viena iš didžiausių bažnyčių Lietuvoje: jos ilgis 75 m, stilius – eklektiškas. Jos neogotikinei architektūrai būdingas romaninio stiliaus rišlios sistemos planas ir romaninį stilių imituojančios detalės. Ši bažnyčia kartais apibūdinama kaip pseudoromaninio stiliaus, vienas svarbiausių neoromaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje.

Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, trinavė, bazilikinė. Aukšta, trikampiu, arkučių formos nišelėmis puoštu skydu vainikuota vidurinė dalis rytuose iš abiejų pusių rėminama dviem, šiek tiek į priekį išsišovusiais, kvadratinio plano, smailėmis užbaigtais bokštais. Vakarų pusėje statinį uždaro siauresnė, pusapvali apsidė, kurios viršuje įkomponuotas analogiškas trikampis skydas su dviem nedideliais bokšteliais šonuose.

Klasicistinio stiliaus varpinė stovi bažnyčios statinių komplekso pietryčių kampe, prisišliejusi prie šventoriaus tvoros Vytauto g. vingyje. Pasižymi taisyklingomis proporcijomis, griežtomis formomis, paįvairina komplekso architektūrinę išraišką. Ant varpinės fasado įtaisytas grafų Zubovų herbas su užrašu „Istejgi Jo milesta Grati Zubows su padiejemu parapijonu – metusi 1850“.

1570 m. paskirta fundacija Plungės bažnyčios statybai. 1590 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. 1617 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla.

1797 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Statybinių medžiagų skyrė Plungės dvaras. 1810 m. ją pašventino vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Jis į bažnyčią perkėlė stebuklingu laikytą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, iki tol stovėjusią prie kelio į Žarėnus. Bažnyčia buvo palyginti didelė ir toliau puošiama. Lietuvos švietėjas ir rašytojas Motiejus Valančius savo raštuose Plungės bažnyčią minėjo kaip gerai prižiūrėtą, išdažytą, aptvertą akmenine tvora.

Grafai Zubovai 1850 m. pastatė varpinę, turėjusią 3 varpus, iš kurių iki šiol išliko tik vienas. Jis pagamintas 1646 m., suskilo per 1812 m. gaisrą, todėl nebeskamba. Kitus du per Pirmąjį pasaulinį karą nukabino ir išsivežė vokiečių kareiviai.

Apie 137 metus išstovėjusi medinė bažnyčia nugriauta 1934 m., kai šalia jau stovėjo nauja bažnyčia. Naujosios bažnyčios statyba pradėta rūpintis nuo 1899 m. Jai vieta buvo parinkta šalia 1797 m. pastatytos medinės bažnyčios ir mūrinės varpinės. Naujosios bažnyčios pamatus 1905 m. rugsėjo 5 d. pašventino vyskupas Mečislovas Paliulionis. 1902–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Jos vidus buvo įrenginėjamas iki 1940 m.

Iš 1934 m. nugriautos senosios bažnyčios ir kapucinų vienuolyno bažnyčios perkelta dalis saugotų kultūros vertybių: vertingi šventųjų paveikslai, senosios stacijos, altoriai, žvakidės, kai kurios interjero detalės.

Šaltiniai:

1. http://plungesparapija.lt