Raudonės pilis

Pilies rūmuose dabar veikia Raudonės pagrindinė mokykla. Į pilies bokštą (33,5 m. aukščio) leidžiama patekti ir turistams.

Pati Raudonė – išsidėsčiusi „dviem aukštais“ žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasoje. Per miestelį teka Raudonės upelis, nuo kurio gyvenvietė ir gavusi pavadinimą.

Stačiai kylančiu keliu užvažiavę į antąjį gyvenvietės „aukštą“, pamatysite įspūdingą reprezentacinę antrosios kartos panemunės pilį – Raudonę.

Krišpinas Kiršenšteinas nuomojo panemunės miškus nuo nuo Birštono iki pat Jurbarko, vėliau tapęs Žemaitijos seniūnu Kiršenšteinas nusprendė ant Nemuno kranto pasistatyti prabangius rūmus. Šią įdėją apie 1600 m. įgyvendino jo sūnus. Iki mūsų dienų pirmykštės rūmų formos gerokai pakito.

Išmirus Kiršenšteinams, įsikūrė jų giminaičiai Olendskiai XVIII–XIX a. keliskart perstatė pilį.

Pilį apgadino gaisras. 1811 m. ją iš Olendskių nusipirko Jekaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas, kuris keitė daugiau jos vidų, tačiau taip pat rekonstravo pilį, iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinio stiliaus malūną.

Dmitrijaus Zubovo duktė Sofija von Pirch-Kaisarova 1854–1877 m. vėl pagal L. C. Anikinio (italų kilmės architektas atvykes su Napaleono armija) projektą perstatė pilį, kuri įgavo neogotikos bruožų ir dabartinę išvaizdą.

1877 m. pilį jau valdė Kaisarovos dukra Sofija Waxell, o veliau ir anūkė, taip pat Sofija, ištekėjusi už portugalo José Carloso de Faria e Castro.

Pilis labai nukentėjo nacių okupacijos metu. 1944 m. rugpjūčio 6d. vokiečiai susprogdino didįjį bokštą, kuris virsdamas sugriovė dalį pietinio korpuso. 1965 m. pilis restauruota ir pritaikyta mokyklai. 1968 m. atstatytas didysis bokštas. Jame įrengti laiptai, kad iš apžvalgos aikštelės būtų galima pasigrožėti atsiverenčiais vaizdais.

Greta pilies yra Raudonės parkas vandens malūnas, gamtos paminklas – Gedimino ąžuolas. Dabar čia driekiasi dvi mažalapių liepų ir paprastųjų eglių alėjos. Parke taip pat yra Antrojo pasaulinio karo karių kapinės su paminklu Raudonajai Armijai.