Šv. Dvasios cerkvė Vilniuje

Vilniaus Šv. Dvasios ortodoksų vienuolyno katedra (rus. Свято-Духов собор) stovi Vilniuje, Senamiestyje, netoli Aušros Vartų, tarp Subačiaus, Šv. Dvasios ir Aušros Vartų gatvių, prie Šv. Teresės bažnyčios. Lietuvos stačiatikių centras.

Tai svarbiausia Lietuvos stačiatikių cerkvė. Vyrų ir moterų vienuolynai prie cerkvės – vieninteliai šiandien Lietuvoje veikiantys stačiatikių vienuolynai.

Privilegiją mūrinei Šventos Dvasios cerkvei statyti suteikė Lietuvos–Lenkijos karalius Vladislovas Vaza.

Cerkvės interjerą puošia lipdiniai ir skulptūros iš stiuko, kas nėra įprasta kitų kraštų stačiatikių cerkvėms. Beje, stiukas – tai aukštos kokybės gipso ir marmuro mišinys, dažniausiai – baltas arba gelsvas. Šventosios Dvasios cerkvės centre, puošniame relikvijoriuje ilsisi trijų stačiatikių šventųjų palaikai – Antano, Eustatijaus ir Jono. Pasak stačiatikių tradicijos, jie 1346 ar 1347 m. valdant Algirdui buvo nužudyti dėl politinių motyvų. Teigiama, kad jie buvo lietuviai, didžiojo kunigaikščio dvariškiai, slapta priėmę stačiatikybę. Kriptoje palaidotas metropolitas Josifas Semaško.

Vilniaus Šventosios Dvasios cerkvė – vieninteliai stačiatikių maldos namai Lietuvoje, pastatyti pagal barokinės bažnyčios lotyniškojo kryžiaus planą. Šalia cerkvės jau XVI amžiaus pabaigoje buvo vienuolynas, mokykla ir spaustuvė. Šventos Dvasios vienuolynas XVIII amžiuje neišvengė didžiausių miesto sukrėtimų: Šiaurės karo ir maro, gaisrų, Kosciuškos sukilimo, vėliau – ir prancūzų invazijos. 1749 metais cerkvė sudegė. Ją rekonstravo vienas žymiausių Vilniaus baroko architektų Jonas Kristupas Glaubicas. XIX amžiuje cerkvė dar kartą perstatyta.

Bažnyčios ir vienuolyno ansamblį sudaro Šv. Dvasios katedra, varpinė, trys vienuolyno gyvenamieji pastatai. Statinių išdėstymas laisvas. Bažnyčia mūrinė, trinavė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su 2 zakristijomis, 3 apsidėmis, tambūru prie pagrindinio dvibokščio vakarų fasado. Pastato išorė turi ankstyvojo baroko, o vidus – vėlyvojo baroko ir rokoko bruožų. Fasadas dvibokštis (būdingas katalikų bažnyčiomis), o 3 apsidės būdingos stačiatikių bažnyčioms. Vakarinis fasadas išskirtinis tuo, kad bokštai stovi prie vidinių navos šonų, bet ne kampų.

Varpinė pastatyta 1638 m. (atnaujinta 1873 m.), kvadratinė, masyvi, 3 tarpsnių, yra nesudėtingo ankstyvojo baroko pavidalo. Vienuolyno statiniai statyti XVI a. (perstatyti XIX a. vid.), dviaukščiai, paprastos architektūros. Vyrų vienuolynas yra ansamblio pietvakarinėje dalyje.

Šaltiniai:

1. http://www.vilnius-tourism.lt
2. http://vienuolynai.mch.mii.lt