Šv. Kazimiero koplyčia

Kazimierą 1602 m. oficialiai pripažinus šventuoju Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza 1623 m. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pradėjo statyti jo palaikams deramą koplyčią. Meno žinovai Vilniaus katedrą vadina nuostabiu juvelyro žiedu, o Šv. Kazimiero koplyčią — to papuošalo brangakmeniu. Ši koplyčia yra vienas vertingiausių Lietuvos baroko šedevrų.

Šv. Kazimiero koplyčią surandama einant pietine katedros nava. Navos gale, pietinėje sienoje — raudono marmuro kolonomis ir juodu marmuru dekoruota, gausiai paauksuota triumfo arka. Virš karnizo juodo marmuro plokštėje auksuotomis raidėmis parašyta: Sancti Casmiri — „Šventojo Kazimiero koplyčia“.

Koplyčios projektą parengė architektas Matteo Castello, interjerą sukūrė jo sūnėnas Costantino Tencalla. Koplyčios statybai buvo naudojamos brangios statybinės medžiagos: iš Švedijos atvežtas smiltainis, Karpatų kalnų marmuras. Barokinės koplyčios statyba ir puošyba kainavo daugiau kaip 3 milijonus auksinų.

Koplyčios kūrėjai norėjo perteikti Dangaus ir žemės darną. Koplyčios apatinė dalis kubo formos, raudono ir juodo marmuro — primena žemiškąją mūsų kelionę, žemės ir molio materiją. Virš sienų iškyla aštuosienio būgno laikomas šviesiai išdekoruotas kupolas — dangaus simbolis. Aštuoni kampai — atgimimo, naujo gyvenimo ir palaiminimų išsipildymo simbolis. Kupolo viršuje — apskritimas. Tai tobulybės — paties Dievo simbolis.

Pilko smilatinio frizas papuoštas moterų galvelėmis, ant kurių uždėti vaisių pilni krepšiai, taip pat vaizduojami ereliai, kurių krūtinėje iškaltas Vazų dinastijos herbas. Po erelių kojomis — gausybės ragai, iš kurių virsta puikiausi vaisiai. Tai pertekliaus, apstybės ir klestėjimo ženklai, liudijantys ne tik šios koplyčios fundatorių dosnumą, bet ir Abiejų tautų Respublikos gerovę. Virš piliastrų — augaliniai ornamentai ir su mažų angeliukų galvelėmis ir sparniukais. Žemiškieji koplyčios dekoro elementai atskiriami nuo šviesių, dangišką tikrovę liudijančių, simbolių iš stiuko lygių raudono ir juodo marmuro frizų, virš kurių įtvirtintas trijų eilių gana daug išsikišęs juodo marmuro karnizas.

Altoriaus kairėje stovi nedidelė, kilnojama, medinė, paauksuota ir sidabruota vėlyvojo baroko stiliaus taurės formos sakykla, pagaminta XVIII a. Pačią tribūną, išpuoštą augaliniais akinto lapų motyvais drožinėtomis juostomis, ant savo pečių neša sparnus išskėtęs erelis. Sakykla apjuosta ažūrine metalo tvorele. Į sakyklą patenkama mediniais, kiek lenktais laipteliais.

Kai kurių tyrinėtojų nuomone, erelis — tai aliuzija į Lenkijos herbą, nes per šią šalį į Lietuvą atkeliavo krikščioniškos tradicijos. Tačiau labiau tikėtina, kad taurė ir erelis yra apaštalo ir evangelisto šv. Jono simboliai. Iš šios sakyklos buvo skelbiama ir aiškinama ne tik šv. Jono, bet ir kitų evangelistų užrašyta Geroji Naujiena apie Kristaus atneštą išgelbėjimą, skirtą visų tautų žmonėms.

Perstatant katedrą 1783—1808 m. naujasis klasicistinis stilius derintas prie nepakeistos barokinės Šv. Kazimiero koplyčios. Šiaurinėje katedros pusėje simetriškai Šv. Kazimiero koplyčiai pastatyta barokinių formų zakristija. Pasakojama, kad L. Stuoka-Gucevičius per didįjį katedros remontą Šv. Kazimiero koplyčią užmūrijo, kad joje niekas nebūtų suniokota. Nuo XVII a koplyčia išsaugota be didelių pakeitimų.

Šaltiniai:

1. https://www.katedra.lt