Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia

1660 m. pradėta statyti medinė koplyčia ir rezidencija. Nuo 1646 m. veikė jėzuitų įkurta keturklasė mokykla. 1666 m. mokykloje pradėta dėstyti poetika, vėliau – retorika, filosofija. Mokykla turėjo savo teatrą, orkestrą. 1702 m. mokykla pavadinta kolegija, tačiau faktiškai ja tapo 1761 m. Ji 1773 m. atiteko pranciškonams, 1806 m. tapo Kauno apskrities mokykla. 1819–1823 m. joje mokytojavo poetas Adomas Mickevičius (dabar yra jam skirta ekspozicija).

Po Antrojo pasaulinio karo vienuolynas ir bažnyčia uždaryti, pastatai paskirti bendrojo lavinimo ir technikos mokykloms, jėzuitų bažnyčia atiteko A. Mickevičiaus vidurinei mokyklai. 1957 m. perdengtas bažnyčios stogas, pertinkuotos sienos. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, dvibokštė, su pusapskrite apside. Vidus 3 navų.

Į Rotušės aikštę atgręžtas bažnyčios fasadas profiliuotais karnizais ir laiptuotomis frizų juostomis skaidomas į tris tarpsnius. Vertikalumą ir vidaus erdvės organizavimą atspindi fasadą dalinantys dvibriauniai piliastrai. Centrinę pastato ašį ženklina dvibriauniais piliastrais ir pertrauktu pusapskritiminiu sandriku aprėmintos durys, virš jų, antrame tarpsnyje įkomponuotas aukštas segmentinis langas, puoštas polichromine tapyba ir įrėmintas siaurais dvibriauniais piliastrais. Trečiame tarpsnyje centrinę vertikalę vainikuoja pusapskritiminė niša, apvesta archivoltu su dekoratyviniu raktu. Ant piliastrų kompoziciniais kapiteliais iškeltas trikampis frontonas, kurio timpaną puošia keturlapio formos niša. Galutinai centrinę bažnyčios ašį užbaigia ažūrinis kaltinis kryžius.

Kampiniais piliastrais atskirti bokštai nuo fasado plokštumos atsiplėšia trečiajame tarpsnyje. Visi bokštų tarpsniai puošti skirtingų formų nišomis: pirmasis – tiesiais sandrikais dengtomis stačiakampėmis durimis ir kvadratine lango niša virš jų; antrasis – pusapskritimine niša; trečiasis – puspakritimine niša per pusę tarpsnio aukščio ir apskritimo formos aklina niša virš jos; siauras ketvirtasis – puspakritiminės ir apskritos formos nišomis, dengtomis grotelėmis; penktasis tarpsnis skaidytas aklinomis puspakritiminėmis nišomis ir vainikuotas barokiniais, išraiškingo silueto šalmais su skirtingais kaltiniais kryžiais.

Įdomu, kad siaurėjantys viršutinieji bokšto tarpsniai paremti kampiniais, 45 laipsniais pasuktais piliastrais, kurie iškelti ant suplotų voliutų. Monumentalią bažnyčios išvaizdą paįvairina šviesos – šešėlių žaismas, atsirandantis dėl kiliabriaunių piliastrų, nišų ir kitų plokštumą skaidančių elementų audinio.

Bokštai neįprasti savo planu – priekyje jie siauresni ir sukuria išlakumo, lengvumo įspūdį. Tuo tarpu šoninės bokštų kraštinės yra daug platesnės ir masyvesnės.

Iš šonų bažnyčią rėmina vienuolyno ir gimnazijos pastatai. Seniau statytus, pirmuosius pastatų tarpsnius vertikaliai skaido nuosaikūs piliastrai ir tarp jų išdėstyti aukšti stačiakampiai langai. Antruosius tarpsnius skaido beveik identiški piliastrai ir suporintų, mažesnių nei pirmuosiuose aukštuose, langų eilės.

Šaltiniai:

1. https://kaunoarkivyskupija.lt