Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Bažnyčia renesansinė, turi gotikos bruožų, mūrinė, stačiakampio plano, halinė. Jos apsidė pusapskritė, zakristija dviaukštė, bokštas kvadratinis. Vidus 3 navų, skliautuotas, įrengti 7 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė. Valstybės saugomas architektūrinis ir sakralinis paminklas. Priešais bažnyčią stovi Vytauto paminklas.

Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.

Pati parapija garsėja Žolinės atlaidais.

Parapiją Veliuonoje 1421 m. įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1579 m. minima parapinė mokykla. Apie 1592–1597 m. Veliuonoje nebuvo kunigo. Tada iš bažnyčios buvo atimta beneficinė žemė. 1616 m. padidinta bažnyčia ir parapija.

1636–1644 m. Albrechtas Stanislovas Radvila pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1686 m. K. Chšenavičius jai skyrė 10 000 auksinų. 1703 m. minima ir naujai įsteigta parapinė mokykla.

1841 m. Veliuonoje gyveno 3 kunigai, parapijai priklausė 50 valakų žemės. Vyskupui Motiejui Valančiui apie 1860 m. pavyko parapijoje įgyvendinti beveik visišką blaivybę. 1864–1870 m. parapijos vikaras buvo Antanas Juška-Juškevičius. Jis čia surinko daug liaudies dainų ir dalį jų 1870 m. išspausdino knygoje „Svotbinė rėdą veliuoniečių lietuvių“. 1885 m. suburtas bažnytinis choras.

1887 m. pristatytas priebažnytis, užmūrytos šoninės durys. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia apgadinta. Klebonas Z. Polonskis ją suremontavo. Panašiu metu pristatyta medinė bokšto dalis, o 1937 m. įrengta parapijos salė.

2014–2016 m. vyko bažnyčios remontas. Jo metu restauruoti pamatai ir fasadai, išsaugant autentiškus jų konstruktyvus ir stilistiką. Atkurtos bažnyčios lauko durys, restauruotas fasadų plytų mūras ir tinko apdaila. Perdažyti fasadai. Restauruota Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė pagrindinio fasado nišoje ir kryžius rytiniame fasade. Sutvarkytos bažnyčios šventoriaus takų dangos ir pagrindiniai šventoriaus vartai. Bažnyčios viduje įrengta sanuojančio tinko („sugeriančio“ druskas) sistema.