Daugiau apie objektą

Bazilikos statusas Arkikatedrai suteiktas 1922 metais. „Bazilika“ reiškia „karališka“. Tai aukščiausia bažnyčių kategorija, kurią Romos popiežius suteikia tik ypatingoms bažnyčioms.

Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika pastatyta pačiame miesto centre, buvusios pagonių šventyklos vietoje, šalia gynybinės miesto pilies, pergyveno gražiausius ir dramatiškiausius Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykius. Ši šventovė — tai Lietuvos Krikšto simbolis.

Vilniaus arkikatedroje ilsisi visos Lietuvos ir jaunimo globėjo — šv. Kazimiero žemiškieji palaikai. Čia 1918—1925 m. vyskupavo pal. Jurgis Matulaitis. 1993 m. rugsėjo 4 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II Vilniaus arkikatedroje malda pradėjo savo istorinę apaštalinę kelionę po Lietuvą. Vilniaus Arkikatedra tapo daugelio įžymių Lietuvos žmonių – valstybės veikėjų, vyskupų ir kanauninkų nekropoliu.

Dėl dažnų gaisrų, karų bei nepatvaraus po pamatais esančio grunto Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatinėjama. Pastato svarba lėmė, kad rekonstrukcijoms vadovaudavo žymiausi užsienio ir vietiniai architektai bei menininkai. Šiandieninis pastatas yra klasicistinio stiliaus (architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius), tačiau jo mūruose slypi gotikos, renesanso, baroko pėdsakai.

Vilniaus katedra turi daugiau kaip šešių šimtmečių istoriją. Šioje šventovėje saugoma daugybė religinių, meno ir istorinių vertybių, kurios svarbios ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas — tai prieš mus gyvenusių žmonių palikimas, susijęs su mūsų krašto tikėjimo istorija.Arkikatedroje išliko seniausi Lietuvoje renesansiniai antkapiai (Alberto Goštauto ir Pauliaus Alšėniškio), dvi barokinės XVII a. koplyčios (Šv. Kazimiero ir Valavičių). Arkikatedra saugoja iš kitų Vilniaus bažnyčių perkeltus vertingus sakralinio meno paminklus: stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos paveikslą (vadinamą Sapiegų) iš Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios bei Krucifiksą iš Antakalnio Trinitorių bažnyčios. Arkikatedroje išliko ir daugiau meno vertybių, iš kurių svarbiausia – neįkainojamos vertės aukso ir sidabro bažnytinių indų kolekcija.

Katedros pastatas pailgo stačiakampio plano, simetriškos kompozicijos, turi gotikos (pagrindinės pastato dalies mūras), renesanso, baroko (Šv. Kazimiero ir Valavičių koplyčios) stiliaus bruožų. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus rekonstruota katedra — didingas, darnus ir monumentalus klasicizmo stiliaus halinis trijų navų pastatas, vidurinė platesnė, o dvi šoninės siauresnės. Navos atskirtos pilioriais, dengtos kryžminiais skliautais.

Katedros interjero erdvinė struktūra gotikinė, tačiau interjero puošyba klasicistinė. Lauryno Gucevičiaus sumanytoji taurios ir aiškios architektūros šventovė turėjo atspindėti Apšvietos epochai priimtiną religiją — nuosaikią, protingą, ugdančią pilietines dorybes. Katedros interjero erdvę į tris navas dalija masyvūs pilioriai, sienas skaido dorėninio orderio piliastrai, tarp jų įsiterpia šoninių koplyčių portalai su trikampiais frontonėliais. Šventovės lubas pagyvina laurų girliandomis dekoruoti skliautai ir rozetėmis puoštos arkos.

Šaltiniai:

  1. https://www.katedra.lt
  2. http://www.vilniauspilys.lt

Žemėlapis