Vilniaus Dievo gailestingumo šventovė

Gotiškos, vienanavės su trisiene apsida pietryčių pusėje bažnyčios statybos datuojamos XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. Bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Trejybės titulas. Po 1748 ir 1749 m. gaisrų rekonstruota: sumūryta nauja presbiterija, du bokštai, o gotikinės apsidės vietoje padarytas naujas portalas. Bažnyčia priklausė Vilniaus Universitetui, jos klebonas, be kitų, buvo ir universiteto rektorius, astronomas Martynas Počobutas. Caro valdžia 1821 m. perdirbo bažnyčią į cerkvę, bet 1920 m. ji grįžo katalikams. Sovietų okupacijos laikais apleista. 1968 m. nugriuvo dalis fasado su portalu; 1971 m. toje vietoje atkurta senoji gotikinė trisienė apsidė. Greta išlikęs pastatas, kurio pirmame aukšte buvo vyrų špitolė, o antrame – klebonija.

Po Pirmojo pasaulinio karo čia veikė Vilniaus lietuvių klubas ir Vilniaus lietuvių studentų sąjunga. Pastatas turi baroko ir istorizmo bruožų.

Šventovėje saugomas malonėmis garsėjantis, daugybės piligrimų lankomas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, perteikiantis ses. Faustinos Kovalskos regėjimus. Paveikslą pagal jos nurodymus ir jai nuolat prižiūrint 1934 m. nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. 2004 metais tuometinis Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis pastate įkūrė Vilniuje Dievo gailestingumo šventovę, pritaikytą garbinti paveikslą „Dievo Gailestingumas“, dėl kurio eksponavimo šioje šventovėje kilo ginčai tikinčiųjų bendruomenės tarpe.

Sovietmečiu paveikslas painiomis aplinkybėmis iš Lietuvos dingo ir buvo aptiktas XX a. 7 deš. vienoje iš Baltarusijos Gardino bažnyčių. Tačiau 1986 metais Minsko arkivyskupo Tadeušo Kondrusievičiaus ir Gardino vyskupo Aleksanderio Kaškievičiaus pastangomis Dievo gailestingumo paveikslas slapta pargabentas į Vilnių ir siekiant išsaugoti paslėptas Vilniaus Šventosios dvasios bažnyčioje

Šaltiniai:
1. http://www.gailestingumas.lt/