Daugiau apie objektą

Karai ir neramumai mieste neaplenkė ir Lukiškių konvento statinių. XVII a. II-oje pusėje jie, būdami mediniai, net kelis kartus degė, todėl 1690 m. pradėta statyti toje vietoje mūrinė bažnyčia. Jos statyba užtruko iki 1727 m. Šių darbų iniciatoriumi buvo Vilniaus dominikonų prioras kun. Gnoinskis, surinkęs lėšas ir paruošęs statybines medžiagas. Bažnyčia statyta keliais etapais. Pirmiausia iškilo neaukšta nava su dviem žemais bokštais. Vėliau prišlieta presbiterija su pusapskrite apside, o nava paaukštinta.

1718 m. dominikonas J. Daukševičius sumūrijo frontoną. Tuo darbai dar nesibaigė. 1727-1737 metais pagal architekto Abrahamo Antuano Genu projektą užstatyti trečias ir ketvirtas bokštų tarpsniai. Bokštuose pakabinti trys varpai su įrašytais metais – 1711, 1738 ir 1739. Po pietiniu bokštu įrengta Šv. Jackaus koplyčia, garsėjusi meniškų formų altoriumi ir kryžminiuose skliautuose nutapytomis kompozicijomis, vaizduojančiomis šv. Jackaus gyvenimą.

Taip pat palaipsniui vyko ir bažnyčios vidaus įrengimas. 1743-1744 metais dekoruotos interjero sienos, pastatyta vargonų choro tribūna. Šiek tiek vėliau, vargonų meistras Gerardas Celė padarė vargonų pozityvą. Į didįjį altorių įkeltas senas, stebuklais pagarsėjęs,  ant medžio tapytas Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdas, 1649 m. parvežtas iš Rusijos. Iš pradžių paveikslas kartu su kitu Dievo Motinos atvaizdu buvo laikomas namų koplyčioje Demblių dvare, netoli Seinų. Iš ten abu buvo perkelti į Seinų dominikonų bažnyčią.

1684 metais minėto konvento prioras Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdą, dengtą sidabro aptaisais, padovanojo Lukiškių dominikonams, o antrąjį paveikslą – Trakuose įsteigtam Šv. Arkangelo Mykolo vienuolynui. Stebuklingasis paveikslas Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje 1894 metais kun. J. Kurčevskio lėšomis buvo papuoštas įvairiais brangiais akmenimis. 1948 metais bažnyčią uždarius ir čia įrengus vaisių-daržovių, o vėliau Operos ir baleto teatro sandėlį, paveikslas dingo. Tik 1998 m. paaiškėjo, kad jis pusę šimtmečio buvo saugomas Vilniaus Šv.Rapolo bažnyčioje, iš kurios, atsikūrę domininkonai prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios savo šventenybę susigrąžino.

1713-1739 metais prie bažnyčios pristatyti mūriniai vienuolyno namai. Jie buvo dviaukščiai, „L” raidės formos plano, o XVIII a. pabaigoje pristačius dar vieną korpusą, įgavo formą „Z”. Vienuolyne buvo vienoje koridoriaus pusėje išdėstytų 10 celių. Prie vienuolyno veikė mokykla, kurioje dėstė patys tėvai dominikonai.

Lukiškių šv. Jokūbo parapijai priklausė Šv. Jackaus koplytėlė Basanavičiaus gatvėje. Kaip liudija padarytas įrašas, šis paminklas pastatytas 1403 m. dominikono šv. Jackaus, apaštalavusio Lietuvoje XIII a. viduryje. Šv. Jackaus koplyčios skliautų dekoras, garbei. Lukiškių dominikonai 1762 m. paminklą atnaujino, pastatė medinę šv. Jackų vaizduojančią skulptūrą ir įtaisė marmurinę lentą su įrašu. Sunykusi koplytėlė kultūros veikėjo Jono Kazimiero Vilčinskio ir kitų vilniečių lėšomis 1843 m. atstatyta. 1901 m. restauruota: viršuje užkelta nauja šv. Jackaus skulptūra, o senoji pargabenta į Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, pastatyta to paties šventojo vardo koplyčioje.

1992 m. bažnyčią grąžinus tikintiesiems, po metų vienuolyne apsigyveno atsikūrę dominikonai. Čia įsteigtas generalinio vikariato, jungiančio Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dominikonus, centras. Pastaruoju metu rekonstruotus šoninius altorius kol kas puošia naujai sukurti dominikonų garbinamų šventųjų atvaizdai. Reikia pridurti, kad tėvai įvairiais būdais palaiko ryšius su visuomene. Bendradarbiaudami su Muzikos akademija, Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje rengia klasikinės ir bažnytinės muzikos koncertus.

Šaltiniai:

  1. http://vienuolynai.mch.mii.lt

Žemėlapis