Daugiau apie objektą

Pirmoji paminklo versija kauniečiams buvo pristatyta 1932 – aisiais, Lietuvos karo akademijos teritorijoje. Kaip teigiama, paminklas turėjo „auklėti ir grūdinti lietuvius svarbiam žygiui – Vilniaus vadavimui“, kadangi tuo metu šalies sostinė priklausė Lenkijai. Skulptūra buvo sunaikinta II Pasaulinio karo metu, tačiau 1990 – aisiais dabar jau nebeegzistuojančio pilietinio judėjimo „Aukuras“ iniciatyva buvo pagaminta tiksli paminklo kopija ir pastatyta Laisvės alėjoje, kadangi dėl iškilusių naujų pastatų buvusioje jo vietoje paminklo atstatyti nebuvo galimybės.

Įdomi jo pastatymo šioje vietoje istorija. Beveik realaus dydžio medinis paminklo maketas buvo statomas skirtingose miesto vietose, o vietos tinkamumą sprendė miestelėnai ir specialistai. Puikiausiai jis atrodė šalia dabartinio savivaldybės pastato, skverelyje prie Laisvės alėjos ir Sapiegos g. sandūros. Vytauto Didžiojo paminklą pastatė būtent šioje vietoje, nors buvo ir protestuojančių.

Vytauto Didžiojo paminklą sudaro bronzinė Vytauto figūra, stovinti ant granitinio postamento, kuriame iškaltos rusų, totorių, vokiečių ordino ir lenkų karių figūros. Nors ir pripažindamas, kad Vytauto Didžiojo pergalės prieš rusus, vokiečių ordiną bei totorius, yra patvirtintos rašytinių istorinių šaltinių, V. Jakas savo pranešime spaudai teigė, kad lenkų kario figūra šioje kompozicijoje yra istorinis nesusipratimas –Vytautas Didysis nėra kariavęs su Lenkija. Anot menininko, ši figūra yra interpretuotina kaip tarpukario politinių norų išsipildymas vaizde, norą susigrąžinti Vilniaus kraštą paverčiant regimybe.

Šaltiniai:

  1. https://kaunozinios.lt

Žemėlapis