Zabielų rūmai

Zabielų rūmai – trijų epochų kūrinys: gotikinis vakarinio korpuso rūsys ir vakarinė pirmo aukšto siena, renesansinė centrinė dalis, klasicistinis tūris ir rytinis korpusas.

Pagrindinis fasadas asimetriškas. Pirmo aukšto langai maži, su segmentinėmis sąramomis, su medinėmis langinėmis. Antro aukšto langai gerokai didesni, beveik stačiakampiai. Rupios faktūros tamsaus tinko fone ryškiai išsiskiria lygiai baltai tinkuotas antablementas, antro aukšto langų apvadai, angokraščiai. Rytinis korpusas lygiai tinkuotas, žalsvai nudažytas. Kiti fasadai lygūs, apvainikuoti stambiu daugelio traukų karnizu. Stogas keturšlaitis, medinės konstrukcijos, dengtas čerpėmis.

Pastate yra penkios laiptinės: dvi vakariniame korpuse, dvi šiauriniame korpuse, viena rytiniame korpuse. Gotikinis rūsio cilindrinis skliautas ir sienos netinkuotos, siaura laiptinė su cilindriniu skliautu taip pat netinkuota. Jos sienose asimetriškai išdėstytos įvairaus dydžio nišos.

Pirmame aukšte išraiškingas skliautas virš įvažiavimo, puoštas susikertančiomis tinko briaunomis ir skrituliais. Didžiąją pirmo aukšto salę puošia nišos, gelžbetoninės sijos, imituojančios medines, židinys, medžioklės trofėjai, masyvūs baldai.

Antrame aukšte yra baltoji menė. Joje grindys parketo, sienos dažytos baltai, sienų apačia aptaisytas baltai dažytais, mediniais, filinginiais skydais. Kita – juodoji menė. Joje grindys parketo, sienos puoštos lietuvių dailininkų tapybos darbais.

Namas XVII a. antrojoje pusėje ir beveik visą XVIII a. priklausė didikų Zabielų giminei. Iš visų buvusių savininkų ši giminė paliko didžiausią pėdsaką LDK ir Kauno istorijoje, todėl ir šiandien, pabrėžiant pastato istorinę svarbą, moksliniame diskurse vartojamas Zabielų namo pavadinimas. Platesniuose visuomenės sluoksniuose pastatas geriau žinomas kavinės, veikiančios nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos – „Medžiotojų užeigos“ vardu.

1961–1964 m. Zabielų namas rekonstruotas. Jo fasade išryškinti renesanso bruožai, namas nutinkuotas juosvu smulkintos anglies ir pelenų tinku. Pastato pirmame aukšte architektas Vytautas Parčiauskas suprojektavo „Medžiotojų užeigą“ (atidaryta 1965 m.). 1973–1974 m. antrame aukšte pagal to paties architekto projektą įrengtos Juodoji ir Baltoji menės.

2002 m. sausio 23 d. pastatas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Šaltiniai:

1. Jolita Butkevičienė, www.autc.lt