Daugiau apie objektą

Pirmosios bažnyčios statybos data tiksliai nėra žinoma. Kai kuriuose liudijimuose nurodoma, jog 1619 m. čia buvusi pastatyta medinė koplyčia. Antroji, irgi medinė, bažnyčia iškilo XVII a. viduryje šalia Garduose įsikūrusių dominikonų medinio vienuolyno. Trečioji, vėlgi medinė, iškilo 1750 m. Dabartinė bažnyčia pradėta statyti 1780 m. ir užbaigta 1822 m. Tų metų liepos 7 d. per Didžiuosius atlaidus prie šv. Kryžiaus altoriaus Lorete buvo aukojamos pirmosios šv. Mišios. Bažnyčia pastatyta už tikinčiųjų aukas.

1896 m. kilus dideliam gaisrui, bažnyčia smarkiai nukentėjo: sudegė keli šimtai knygų, archyvinių dokumentų, taip pat knyga, kurioje buvo surašyti Žemaičių Kalvarijoje įvykę stebuklai. Po gaisro bažnyčia pagal architekto A. Kosakausko projektą XX a. pradžioje atstatyta. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo nedaug – buvo išvežti du varpai. Tarpukario laikotarpiu bažnyčia kelis remontuota: didžiausi darbai vykdyti 1928 m., į Žemaičių Kalvariją atsikėlus marijonams. 1939 m. sutvarkytas ir suremontuotas interjeras. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčią trumpam buvo nusavinusi ir joje įsikūrusi Raudonoji armija. Sovietmečiu pastatas vėl kelis sykius remontuotas.

1988 m. gegužės 6 d. popiežius Jonas Paulius II Švč. M. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą.

Žemaičių Kalvarijoje gyveno pirmosios lietuvių maldaknygės autorius, kunigas Jurgis Kasakauskis (apie 1650–1722).

Bažnyčia (nuo 1988 m. mažoji bazilika) yra pereinamų iš baroko į klasicizmą formų, su 2 neobarokiniais bokštais, bazilikinė, stačiakampio plano, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Joje yra 9 altoriai.

Žemaičių Kalvarijos bažnyčia – vienas ryškiausių architekto Augustino Kosakausko (1737–1803) kūrinių. Būdamas klasicizmo archtektūros kūrėjas, jis neišvengė baroko įtakos, kurdamas bažnyčios fasadą, barokinių bokštų elementus. Bet pagrindinių formų sistema būdinga šio architekto kūrybai: šalia barokinių elementų matyti aiški tendencija į klasicistinį ramumą, didingumą, konstrukcinių pradų eksponavimą.

Bažnyčia stačiakampė, trinavė su trisiene apside. Pagrindinis fasadas dvibokštis, plokščias. Nuo aukšto, mentėmis ir nišomis suskaidyto cokolio prasideda jonėniniai, šonuose suporuoti piliastrai. Suporuoti piliastrai pabrėžia ir žemų bokštų kampus. Tarp bokštų įterptas frontonas su stilizuotais meandro onamentais šonuose ir trikampiu, puoštu dantukais timpanu. Bažnyčia ir bokštus juosiantys karnizai taip pat su smulkiais dantukais.

Šaltiniai:

  1. https://www.zemaiciukalvarija.lt

Žemėlapis