Daugiau apie objektą
Dabartinio Zyplių dvaro istorija prasideda nuo Senųjų Zyplių – dvarelio, nuo 1806 m. priklausiusio kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui, atitekusio už nuopelnus kare Napoleono armijos sudėtyje.
Kai 1813 m. Juozapas Poniatovskis žuvo, dvaras atiteko jo seseriai Marijai Teresei Tiškevičienei. Naujoji savininkė Zyplių net nematė, nes nuolat gyveno Paryžiuje. Visa valda – 155 kaimai ir apie 300 valakų girios, vadinosi bendru Zyplių turtų vardu, o patys Zypliai buvo dvarelis su apie 60 margų žemės.
Apie 1845–1855 m. pritrūkusi pinigų, Teresė dvarą pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiui. Šis pasistatė naują dvarą netoli Lukšių ir pavadino jį Naujaisiais Zypliais. Vieta, kurioje pastatyti rūmai, vadinosi Palankiais – dvarininkas stengęsis taikiai sugyventi su vietos žmonėmis.
Jonui Bartkovskiui mirus, dvaras atiteko podukrai Joanai Volfersaitei-Kučinskienei, kuri dvare negyveno ir į dvarą buvo atvykusi tik du kartus: statant ir šventinant bažnyčią.
Vėliau Zypliai atiteko Liudvikai Ostrovskienei, Naujuosius Zyplius pardavusiai grafui Tomui Potockiui, kuris 1891–1901 m. iš pagrindų pertvarkė dvaro sodybą – vienaaukščiams rūmams pristatė dviaukščius korpusus, sukūrė vakarinę parko dalį, nutiesė parką ribojančius kelius-alėjas.
Apie 1897 m. nuo garo mašinos sudegė visi mediniai ūkiniai pastatai, vietoj jų buvo atstatyti plytų mūro.
1912 m. Varšuvoje grafas staiga mirė ir buvo pervežtas į Zyplius. Po jo mirties iki Antrojo pasaulinio karo dvarą valdė grafo žmona.
1919 m. iš Seinų čia perkelta kunigų seminarija, dar vėliau atidaryta žemės ūkio mokykla. Karo ir pokario laikotarpiu veikė ligoninė, buvo kolūkio kontora, apylinkės vykdomasis komitetas.
Lukšių miestelio seniūno Vido Cikanos rūpesčiu 2002 m. pradėti dvaro tvarkymo ir atstatymo darbai. 2012 m. atidaryti restauruoti dvaro rūmai. 2014 m. buvusioje dvaro vežiminėje įsikūrė Zanavykų muziejus. Šiuo metu dvare eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, vyksta koncertai, spektakliai, plenerai, stovyklos. Per metus dvarą aplanko apie 10 tūkst. svečių.
Parodų erdvės įrengtos rūmuose, buvusiose dvaro arklidėse, kairiojoje oficinoje ir svirno galerijoje. Čia nuolat eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės. Taip pat organizuojamos laikinos tautodailininkų ir profesionalų autorinės parodos. Viename iš dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės.
Zyplių dvare kasmet vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ koncertai, tradicinė kapelų šventė „Vasarą palydint“, profesionalių atlikėjų koncertai; tradicinis tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“, įvairūs tapytojų, akvarelistų, kalvių, keramikų plenerai, keramikų šventė-mugė „Pirksiu molio puodynėlę“; kino festivalio „Sidabrinės gervės naktys“ naktinio filmo peržiūros; teatro šventės, folkloro ansamblių festivaliai; filmų kūrėjų, tradicinių šokių, katalikško jaunimo, įvairios vaikų ir jaunimo stovyklos.
Zyplių dvaro ansamblis apsuptas vieno didžiausių parkų Lietuvoje – jis užima 21 ha teritoriją. Iš pradžių, XIX a. viduryje, čia augo tik vietiniai medžiai. Vėliau grafas Potockis iškasė du tvenkinius, pasodino egzotinių medžių ir krūmų, įrengė oranžeriją, pavėsinių, voljerų fazanams. Parteryje priešais rūmus buvo fontanas, per kanalus nutiesti tiltai. Šiuo metu parke auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, baltosios ir balzaminės tuopos, europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai. Vakarinėje dalyje pasodinta apie 200 m ilgio balzaminių tuopų alėja. Dvaro teritoriją riboja liepų, uosių, skroblų, ąžuolų alėjos. Parke augęs Zyplių ąžuolas buvo paskelbtas gamtos paminklu. 2008 m. nugriuvo sulaukęs apie 420 metų (kamieno apimtis – 630 cm, medžio aukštis – 34 m) ir paliktas gulėti savo mirties vietoje.
Šaltiniai: